Varliagyviai – įdomi gyvūnų klasė, apimanti baakas, rupūžes ir salamandras. Jie yra pirmieji stuburiniai, kurie prisitaikė prie gyvenimo sausumoje, nors vis dar priklausomi nuo vandens dauginimuisi. Varliagyvių oda yra plona ir drėgna, todėl jie yra labai jautrūs aplinkos pokyčiams.
Lietuvoje gyvena įvairios varliagyvių rūšys, kurių daugelis yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Jų populiacija mažėja dėl buveinių nykimo, taršos ir klimato kaitos. Svarbu saugoti varliagyvių buveines ir rūpintis jų apsauga.
Varliagyviai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose. Jie kontroliuoja vabzdžių populiaciją ir yra maistas didesniems gyvūnams. Be to, varliagyvių oda išskiria medžiagas, kurios gali būti naudojamos medicinoje.
Vertėjams, dirbantiems su varliagyvių terminologija, svarbu žinoti tiek lietuviškus, tiek latviškus terminus. Nors daugelis terminų yra panašūs abiejose kalbose, kartais reikia atsižvelgti į kalbos ypatumus ir pasirinkti tinkamiausią atitikmenį. Pavyzdžiui, lietuviškas žodis „baaka“ latviškai verčiamas kaip „abažs”.