Geografija – tai mokslas, tiriantis Žemės paviršių, jo ypatumus, procesus ir ryšius. Tai plati disciplina, apimanti tiek fizinę, tiek žmogaus geografiją. Fizinė geografija nagrinėja gamtinius procesus, tokius kaip klimatas, reljefas, vandenys ir augmenija. Žmogaus geografija, kaip jau minėta, tiria žmonių ir jų veiklos ryšį su Žemės aplinka.
Geografija yra ne tik mokslas apie vietas, bet ir apie erdvinį mąstymą. Geografai naudoja įvairius metodus ir įrankius, tokius kaip kartografija (žemėlapių kūrimas), nuotolinis stebėjimas (palydinių ir lėktuvų nuotraukų analizė) ir statistika, kad suprastų Žemės procesus ir modelius. Geografinis mąstymas padeda suprasti, kaip vietos yra susijusios viena su kita ir kaip jos veikia viena kitą.
Geografija yra svarbi disciplina daugeliui sričių, pavyzdžiui, planavimui, turizmui, aplinkosaugai ir politikai. Geografinės žinios padeda planuoti miestų plėtrą, kurti turizmo maršrutus, apsaugoti gamtinius resursus ir spręsti tarptautinius konfliktus. Geografija taip pat padeda suprasti globalizacijos procesus ir jų įtaką skirtingoms šalims ir regionams.
Geografija nuolat vystosi, atsirandant naujiems metodams ir technologijoms. Šiuolaikinė geografija naudojasi kompiuterių modeliavimu, geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS) ir kitomis pažangiomis technologijomis, kad tirtų sudėtingus Žemės procesus ir modelius. Geografija yra dinamiškas ir svarbus mokslas, padedantis suprasti mūsų planetą ir joje vykstančius pokyčius.