Fizinė geografija – tai gamtos mokslų šaka, tirianti Žemės paviršių, jo formavimosi procesus, klimatą, vandenis, augmeniją ir gyvūniją. Skirtingai nuo žmogaus geografijos, kuri nagrinėja žmonių veiklos įtaką aplinkai, fizinė geografija koncentruojasi į natūralius procesus.
Fizinės geografijos tyrimai apima įvairius aspektus: reljefo formavimąsi dėl tektoninių judesių, erozijos ir sedimentacijos; klimato kaitą ir jos įtaką ekosistemoms; vandenų cirkuliaciją ir jų vaidmenį klimato reguliavime; dirvožemio susidarymą ir jo derlingumą.
Fizinė geografija yra glaudžiai susijusi su kitais gamtos mokslų šakomis, tokiomis kaip geologija, meteorologija, hidrologija, botanika ir zoologija. Šių disciplinų žinios yra būtinos norint suprasti Žemės sistemas ir jų tarpusavio ryšius.
Šiuo metu fizinė geografija atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant globalias problemas, tokias kaip klimato kaita, gamtos išteklių išsaugojimas ir aplinkosaugos apsauga. Supratimas apie natūralius procesus yra būtinas norint numatyti jų įtaką žmonių gyvenimui ir priimti tinkamus sprendimus. Fizinės geografijos tyrimai padeda mums geriau suprasti mūsų planetą ir jos ateitį.