Rašymo sistemos – tai simbolių rinkiniai, naudojami kalbai užrašyti. Jų istorija siekia tūkstančius metų ir atspindi įvairių kultūrų raidą. Nėra vienos universalios rašymo sistemos; skirtingos kalbos naudoja skirtingas sistemas, kurios skiriasi savo struktūra ir principais.
Vienos iš seniausių rašymo sistemų yra hieroglifai, naudojami senovės Egipte. Kitos svarbios sistemos apima klinoraštį, naudotą Mesopotamijoje, ir kinų raštą. Abėcėlės, kurios naudoja simbolius, atstovaujančius atskiriems garsams, išsivystė iš senovės fenikiečių rašto.
Lietuvių kalba naudoja lotynų abėcėlę, papildytą diakritiniais ženklais (akcentais, brūkšniais ir taškais). Latvių kalba taip pat naudoja lotynų abėcėlę, tačiau turi savo unikalius simbolius. Šios abėcėlės yra susijusios, tačiau turi ir skirtumų.
Rašymo sistemos nuolat evoliucionuoja. Naujos technologijos, tokios kaip kompiuteriai ir internetas, sukūrė naujas rašymo formas, tokias kaip šriftų rinkiniai ir kodavimas.
Mokantis skirtingų rašymo sistemų, svarbu suprasti jų istoriją, principus ir kultūrinį kontekstą. Šis žodynas padės jums naršyti lietuvių ir latvių kalbų rašymo sistemų pasaulį.
LIETÙVIŲ ▼