Civilinė teisė – tai teisės šaka, reguliuojanti asmenų tarpusavio santykius, susijusius su turtu, sutartimis, šeimos santykiais ir kitais asmeniniais reikalais. Ji skiriasi nuo baudžiamosios teisės, kuri reglamentuoja nusikaltimus ir baudžiamąją atsakomybę. Civilinė teisė yra pagrindas daugeliui kasdienių gyvenimo situacijų, tokių kaip pirkimas, pardavimas, nuoma, paveldėjimas ir kt.
Civilinės teisės pagrindiniai principai apima teisingumą, lygybę, gerąją valią ir protingumą. Šie principai padeda teismams priimti sprendimus, kurie atitiktų šalių interesus ir užtikrintų teisinį saugumą.
Urdu kalboje civilinė teisė žymima terminu „سول قانون“ (sol qanun), kuris tiesiogiai reiškia „civilinė teisė“. Šis terminas yra naudojamas tiek teisinėje praktikoje, tiek mokslinėje literatūroje.
Civilinės teisės sistema skiriasi priklausomai nuo šalies. Lietuvoje civilinė teisė grindžiama Romos teise ir yra kodifikuota Civiliniame kodekse. Šis kodeksas nustato pagrindines civilinių teisių ir pareigų normas. Civilinės teisės srityje dirba daugybė specialistų – teisininkų, advokatų, notarų, kurie padeda asmenims įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus.