Vandenyno srovės ir potvyniai – tai natūralūs jūros ir vandenynų reiškiniai, turintys didelę įtaką klimato formavimuisi, jūros gyvūnijai ir pakrančių erozijai. Vandenyno srovės yra dideli vandens judėjimai, o potvyniai – tai vandens lygio periodinis pakilimas ir nukritimas.
Vandenyno srovės susidaro dėl įvairių veiksnių, tokių kaip vėjo poveikis, temperatūros skirtumai, druskingumo skirtumai ir Žemės sukimosi jėga. Šiltos srovės paprastai juda nuo pusiaujo link polių, o šaltos srovės – nuo polių link pusiaujo. Šios srovės perneša šilumą visame pasaulyje, reguliuodamos klimato sąlygas.
Potvyniai atsiranda dėl Mėnulio ir Saulės traukos jėgos. Mėnulio traukos jėga yra stipresnė, todėl ji daro didesnę įtaką potvyniams. Kai Mėnulis ir Saulė yra vienoje linijoje su Žeme, atsiranda stiprūs potvyniai, vadinami sprungiais potvyniais. Kai Mėnulis ir Saulė yra statmenai vienas kitam, atsiranda silpnesni potvyniai, vadinami atslūgiais potvyniais.
Vandenyno srovės ir potvyniai turi didelę įtaką jūros gyvūnijai. Srovės perneša maistines medžiagas ir planktoną, kurie yra pagrindinis maisto šaltinis daugeliui jūros gyvūnų. Potvyniai atidengia ir užlieja pakrančių zonas, suteikdamos prieglobstį ir maitinimosi galimybes įvairioms rūšims.
Žmonės nuo seno naudojasi vandenyno srovėmis ir potvyniais. Srovės naudojamos laivybai, o potvyniai – energijos gamybai. Tačiau šie reiškiniai taip pat gali sukelti pavojų, tokius kaip pakrančių erozija, potvynių užliejimas ir audrų stiprėjimas. Todėl svarbu suprasti šių reiškinių dinamiką ir priimti tinkamas apsaugos priemones.
LIETÙVIŲ ▼